Žemės sklypo panaudos sutartis

Žemės sklypo panaudos sutartis – tai susitarimas, pagal kurį žemės savininkas perduoda kitam asmeniui laikinai naudotis žemės sklypu, o panaudos gavėjas įsipareigoja jį naudoti pagal paskirtį ir grąžinti pasibaigus terminui. Šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

Tai nėra nuoma – panauda visada yra neatlygintinė, todėl nuomos mokestis netaikomas.

Kas yra žemės panauda?

Žemės panauda – tai teisė laikinai ir be atlygio naudotis svetimu žemės sklypu. Sutartyje paprastai nustatoma:

• žemės sklypo duomenys (unikalus numeris, plotas, paskirtis);

• naudojimo tikslas;

• sutarties terminas (terminuota arba neterminuota);

• šalių teisės ir pareigos;

• nutraukimo sąlygos.

Dažniausiai sudaroma:

• tarp fizinių asmenų (pvz., šeimos narių);

• tarp juridinių asmenų;

• dėl valstybinės ar savivaldybės žemės naudojimo.

Žemės panaudos sutartis ir nuoma – skirtumai

Pagrindinis skirtumas – atlygio nebuvimas.

Ar reikia notaro ir registracijos?

Žemės panaudos sutartis gali būti sudaroma paprasta rašytine forma. Notaro patvirtinimas dažniausiai neprivalomas, tačiau gali būti reikalingas tam tikrais atvejais (pvz., kai sudaroma ilgalaikė ar susijusi su valstybine žeme).

Jeigu sutartis sudaroma ilgesniam laikotarpiui ir siekiama teisinio aiškumo, ji gali būti registruojama Nekilnojamojo turto registre.

Kada galima nutraukti žemės panaudos sutartį?

Sutartis gali būti nutraukiama:

• pasibaigus terminui;

• šalių susitarimu;

• jei panaudos gavėjas naudoja sklypą ne pagal paskirtį;

• jei atsiranda esminis sutarties pažeidimas.

Neterminuota žemės panaudos sutartis gali būti nutraukta įspėjus kitą šalį per protingą terminą.